Abstinencijos sindromas – tai organizmo reakcija, kai po ilgo ir gausaus gėrimo alkoholio vartojimas staiga nutraukiamas. Lengvais atvejais pasireiškia drebulys, prakaitavimas, nerimas ir nemiga, sunkiais – traukuliai ar haliucinacijos, kurie gali būti pavojingi gyvybei. Todėl žmogui, kuris gėrė kasdien ir daug, metimą reikia planuoti su gydytoju.

Sprendimas mesti gerti yra drąsus ir teisingas. Tačiau kai kuriems žmonėms būdas, kaip tai padaryti, yra ne mažiau svarbus nei pats sprendimas. Ypač dabar, artėjant metų pabaigai, daug kas planuoja „nuo pirmadienio“ ar „nuo sausio“ nutraukti gėrimą vienu kartu. Daugeliui tai saugu, bet ne visiems. Šiame straipsnyje paaiškiname, kas vyksta organizmui, kokie simptomai normalūs, o kurie rodo pavojų, ir kada būtina kreiptis į medikus.

Kodėl organizmas taip reaguoja?

Alkoholis slopina nervų sistemą. Kai žmogus geria ilgą laiką, smegenys prisitaiko: jos sustiprina jaudinančius signalus, kad kompensuotų nuolatinį slopinimą. Kai alkoholis staiga dingsta, ši pusiausvyra suyra – nervų sistema tampa pernelyg sujaudinta. Būtent tai sukelia abstinencijos simptomus.

Kuo ilgiau ir kuo daugiau buvo geriama, tuo stipresnis gali būti šis atsakas. Svarbu ir tai, kiek kartų žmogus jau buvo bandęs mesti: pakartotiniai abstinencijos epizodai neretai būna sunkesni nei pirmieji. Dėl šios priežasties prieš kodavimą visada įvertinama, ar žmogus jau saugiai praėjo šį etapą – plačiau apie tai skiltyje dažni klausimai apie kodavimą.

Simptomai pagal laiką

Po 6–24 valandų nuo paskutinio gėrimo dažniausiai prasideda rankų drebulys, prakaitavimas, padažnėjęs pulsas, pykinimas, nerimas, dirglumas ir nemiga. Daugeliui žmonių tai ir yra labiausiai žinomi „pagirių“ požymiai, tačiau priklausomiems jie būna stipresni ir ilgesni.

Po 12–48 valandų kai kuriems žmonėms gali pasireikšti traukuliai. Jie gali įvykti net tiems, kurie anksčiau nėra turėję epilepsijos.

Po 48–96 valandų sunkiausiais atvejais gali išsivystyti baltoji karštinė (delirium tremens): sumišimas, dezorientacija, haliucinacijos, karščiavimas, labai stiprus drebulys. Tai skubios medicinos pagalbos reikalaujanti būklė, kurios negalima gydyti namuose.

Dauguma simptomų palaipsniui silpsta per kelias dienas ar savaitę, tačiau nemiga, nerimas ir nuotaikos svyravimai kartais užsitęsia ilgiau.

Kam rizika didžiausia?

• žmonėms, kurie kasdien geria didelius kiekius ilgiau nei kelias savaites;
• tiems, kuriems ryte reikia išgerti, kad nustotų drebėti ar pasijustų geriau;
• tiems, kurie anksčiau patyrė traukulius ar haliucinacijas metant gerti;
• vyresnio amžiaus žmonėms ir turintiems kepenų, širdies ar kitų lėtinių ligų;
• tiems, kurie kartu vartoja raminamuosius ar migdomuosius vaistus.

Jei atpažįstate save šiame sąraše, metimą verta aptarti su šeimos gydytoju ar priklausomybės ligų specialistu. Jie gali paskirti saugų abstinencijos gydymą – kartais ambulatoriškai, kartais trumpai stacionare.

Ar galima mažinti kiekį palaipsniui?

Kai kuriems žmonėms gydytojai pataria ne nutraukti gėrimą vienu kartu, o mažinti kiekį palaipsniui per kelias dienas. Tačiau tai pavyksta ne visiems: priklausomybės atveju sunku sustoti ties suplanuotu kiekiu, o savarankiškas mažinimas gali užsitęsti savaitėmis. Todėl tokį planą geriausia sudaryti kartu su specialistu, kuris įvertins riziką ir, jei reikia, paskirs vaistus, palengvinančius abstinencijos simptomus.

Svarbu ir tai, kad abstinencijos simptomai nereiškia, jog „organizmui reikia alkoholio“. Jie rodo, kad organizmas prisitaikė prie jo ir dabar mokosi gyventi be jo. Šis laikotarpis praeina. Jei bandymai mažinti kiekį patiems vis nepavyksta, tai vienas aiškiausių ženklų, kada laikas kreiptis į specialistus.

Kada reikia skubios pagalbos?

Skambinkite 112, jei žmogui prasidėjo traukuliai, jis nebeorientuojasi, kur yra, mato ar girdi tai, ko nėra, karščiuoja, jo širdis plaka labai dažnai arba jis negali nustoti vemti. Tokiais atvejais nereikia laukti, kol „praeis“, ir nereikia gėdytis kviesti pagalbos – medikai su tokiomis situacijomis susiduria dažnai.

Kaip padėti artimajam, kuris meta?

Jei metantis gerti žmogus yra jūsų artimasis, svarbiausia – nepalikti jo vieno pirmosiomis paromis. Pasirūpinkite, kad jis gertų pakankamai skysčių, pavalgytų lengvo maisto ir galėtų ramiai pailsėti. Stebėkite, ar simptomai nestiprėja, ir iš anksto žinokite, kam skambinsite, jei prireiks pagalbos.

Nesiūlykite „mažos taurelės palengvinimui“ – tai tik atitolina abstinenciją ir griauna sprendimą. Taip pat nevartokite raminamųjų ar migdomųjų vaistų be gydytojo paskyrimo, nes kartu su alkoholio likučiais organizme jie gali būti pavojingi. Geriausia, ką galite padaryti, – būti šalia, kalbėti ramiai ir padrąsinti kreiptis į specialistus.

Kas po abstinencijos?

Abstinencijos laikotarpio įveikimas – tik pirmas žingsnis. Fizinė priklausomybė praeina per kelias dienas ar savaites, tačiau psichologinis potraukis išlieka ilgiau. Būtent tada didžiausia atkryčio rizika: organizmas jau atsigavo, žmogus jaučiasi geriau, ir kyla mintis, kad „vieną taurę jau galima“.

Šiame etape padeda psichologinė pagalba ir metodai, kurie stiprina sprendimą negerti, pavyzdžiui, kodavimas hipnoterapijos būdu. Svarbu suprasti eiliškumą: kodavimas nepakeičia medicininės abstinencijos priežiūros, jis atliekamas tada, kai žmogus jau blaivus ir fiziškai stabilus.

Jei abejojate, nuo ko pradėti, pasitarkite su gydytoju ar specialistu – kuo anksčiau pradedama, tuo lengviau ir saugiau pasiekiamas rezultatas.