Į kirpyklą dauguma žmonių eina kas kelis mėnesius. Tai tapo savaime suprantama rutina, tačiau vos paklausus, kada paskutinį kartą atlikta profesionali burnos higiena – dažnas sutrinka. Kodėl rūpintis dantimis vis dar laikoma „specialia procedūra“, o ne būtina asmeninės priežiūros dalimi?
Pasak „Spadenta“ klinikos gydytojų, šis požiūris pamažu keičiasi, tačiau Lietuvoje vis dar giliai įsišaknijęs įprotis dantis tvarkyti tik tada, kai kažkas skauda. O tai – viena dažniausių klaidų, kuri veda prie rimtų burnos ligų ir brangių gydymo procedūrų.
Higiena – ne prabanga, o būtinybė
„Burnos higiena turėtų būti tokia pati savaime suprantama kaip ir plaukų kirpimas ar odos priežiūra,“ – sako gydytoja odontologė iš „Spadenta“ klinikos.
Pasak jos, reguliariai atliekant higienos procedūras galima išvengti ne tik dantenų ligų, bet ir rimtesnių dantų problemų, kurios vėliau reikalauja daug laiko ir išlaidų.
Profesionali burnos higiena padeda pašalinti apnašas ir akmenis, kurių neįmanoma nuvalyti dantų šepetėliu, o kartu – sumažina uždegimų ir blogo kvapo riziką. „Net jei žmogus kruopščiai valo dantis du kartus per dieną, kai kurios vietos lieka nepasiekiamos, todėl higienos specialisto darbas čia nepakeičiamas“, – pabrėžia gydytoja.
Lietuvių požiūris dar tik formuojasi
Nors situacija gerėja, vis dar yra žmonių, kurie į burnos higieną žiūri kaip į „papildomą paslaugą“. Statistikos duomenimis, vos apie 30 proc. lietuvių apsilanko pas burnos higienistą bent kartą per metus. Tuo metu Skandinavijos šalyse šis rodiklis siekia 80–90 proc.
„Lietuvoje burnos sveikata dar dažnai suvokiama per skausmo prizmę. Jeigu neskauda – vadinasi, viskas gerai. Bet būtent toks mąstymas veda prie to, kad problemos pastebimos per vėlai,“ – teigia „Spadenta“ gydytoja Rasa.
Ji priduria, kad net nedidelis akmenų sluoksnis aplink dantenas gali sukelti uždegimą, o šis – dantų judėjimą, kraujavimą ir net jų netekimą. „Pacientai dažnai sako: jei būčiau žinojęs, būčiau atėjęs anksčiau, todėl švietimas šioje srityje yra ypač svarbus,“ – sako gydytoja.
Burnos higiena – daugiau nei švarūs dantys
Šiuolaikinė burnos higiena Kaune – ne tik akmenų šalinimas. Tai visapusiška profilaktika, padedanti palaikyti sveiką burnos mikroflorą. Procedūros metu ne tik valomi dantys, bet ir tikrinama dantenų būklė, vertinami paviršiniai pažeidimai, patariama, kokios priemonės labiausiai tinka konkrečiam žmogui.
„Kiekvieno paciento burnos būklė skirtinga. Vienam reikia daugiau dėmesio tarpdančiams, kitam – jautrioms dantenoms, todėl higienos metu mes ne tik atliekame procedūrą, bet ir mokome, kaip tinkamai rūpintis dantimis namuose,“ – aiškina gydytoja Agnė iš „Spadenta“.
Ji pabrėžia, kad tokia priežiūra leidžia išvengti ne tik karieso, bet ir sisteminių ligų, nes burnos sveikata glaudžiai susijusi su širdies, kraujagyslių bei netgi imuninės sistemos veikla.
Kiek dažnai reikėtų atlikti burnos higieną?
Specialistai rekomenduoja burnos higieną atlikti kas 6 mėnesius, o žmonėms, turintiems polinkį į dantenų uždegimus ar akmenų kaupimąsi – dar dažniau.
„Burnos higiena nėra tik vizualinis efektas. Po procedūros žmogus jaučia švarą, gaivumą, dantenos tampa sveikesnės, o dantys – mažiau jautrūs. Tai profilaktika, kuri vėliau apsaugo nuo daug rimtesnių problemų,“ – sako gydytoja Rasa.
Anot jos, burnos higienos kaina dažnai būna mažesnė nei bet koks plombavimas ar gydymas, todėl ilguoju laikotarpiu tai – ne išlaidos, o investicija į sveikatą.
Naujas požiūris į savęs priežiūrą
Vis daugiau lietuvių pradeda suvokti, kad sveika šypsena yra tokia pat svarbi kaip tvarkingi plaukai ar nagai. Tai ne tik estetikos, bet ir savivertės klausimas.
„Kai žmogus jaučiasi gerai dėl savo šypsenos, jis labiau pasitiki savimi. Tai pastebime kasdien – pacientai po higienos procedūros tiesiog švyti,“ – sako „Spadenta“ gydytoja.
Burnos higieną verta priimti kaip įprastą grožio ir sveikatos rutiną – tokią pat natūralią kaip plaukų kirpimas ar veido priežiūra. Nes šypsena – tai ne tik dantys. Tai dalis mūsų tapatybės, emocijos ir pasitikėjimo savimi.
