Jungtinė Karalystė išstojo iš Europos Sąjungos ir jos muitų sąjungos. Tai, kas anksčiau buvo paprastas krovinių judėjimas tarp dviejų ES valstybių, dabar tapo pilnaverte tarptautine prekyba su visomis iš to išplaukiančiomis procedūromis.

Lietuvos eksportuotojams ir importuotojams tai reiškia naują realybę, prie kurios būtina prisitaikyti.

Kas pasikeitė fundamentaliai

Iki Brexit prekės tarp Lietuvos ir JK judėjo laisvai – be deklaracijų, be muito mokesčių, be pasienio kontrolės. Dabar kiekvienas krovinys reikalauja eksporto ir importo procedūrų.

Eksportuojant į JK reikia: eksporto deklaracijos Lietuvoje, importo deklaracijos JK, potencialiai – kilmės sertifikatų, atitikties dokumentų, fitosanitarinių pažymėjimų maisto produktams.

Importuojant iš JK – veidrodinis procesas, tik priešinga kryptimi.

Muito mokesčiai: ne viskas taip baisu

ES ir JK prekybos susitarimas numato nulinio muito tarifą daugumai prekių. Tačiau yra svarbi sąlyga: prekės turi būti ES arba JK kilmės.

Jei importuojate iš JK prekes, kurios iš tikrųjų pagamintos Kinijoje ar kitoje trečiojoje šalyje, nulinė muito norma netaikoma. Tuomet mokėsite standartinį ES muitą.

Kilmės įrodymas reikalauja dokumentų: tiekėjo deklaracijų, gamybos įrodymų, medžiagų kilmės patvirtinimų. Tai administracinė našta, bet ji gali sutaupyti reikšmingas sumas.

PVM: atskira galvos skausmas

Importuojant prekes į Lietuvą iš JK reikia sumokėti importo PVM. Jis išskaitomas iš vėlesnių PVM deklaracijų, bet trumpuoju laikotarpiu tai apyvartinių lėšų klausimas.

Eksportuojant į JK PVM netaikomas – tai eksportas už ES ribų. Tačiau reikia turėti dokumentus, įrodančius, kad prekės tikrai paliko ES teritoriją.

Čia muitinės tarpininkas tampa ne prabanga, o būtinybe. Procedūrų gausoje lengva suklysti, o klaidos kainuoja – tiek pinigų, tiek laiko.

EORI numeris: be jo – niekur

Kiekviena įmonė, prekiaujanti su JK, privalo turėti EORI (Economic Operators Registration and Identification) numerį. Lietuvoje jį išduoda Muitinės departamentas.

Be EORI negalite teikti muitinės deklaracijų. Jei jo neturite – pirmasis žingsnis prieš bet kokį sandorį.

Sektorių specifika

Maisto produktai susiduria su papildomomis sanitarinėmis ir fitosanitarinėmis kontrolėmis. Tam tikri produktai – gyvūninės kilmės maistas, augalai – reikalauja specialių sertifikatų ir gali būti tikrinami fiziškai.

Cheminės medžiagos, kosmetika, vaistai turi atitikti JK reguliacijas, kurios po Brexit gali skirtis nuo ES. CE ženklinimas kai kuriais atvejais nebegalioja – reikia UKCA.

Tekstilė ir apranga – kilmės taisyklės čia griežtos. Jei drabužis pasiūtas ES, bet audinys iš Azijos – nulinė norma gali būti netaikoma.

Tranzito supaprastinimai

Gera žinia: TIR ir ATA knygelės veikia. Tranzitiniai kroviniai, vykstantys per JK ar iš JK toliau, gali naudotis supaprastintomis procedūromis.

Taip pat veikia įgalioto ekonominės veiklos vykdytojo (AEO) statusas – turinčios šį statusą įmonės gali tikėtis greitesnių procedūrų ir mažesnės kontrolės tikimybės.

Praktiniai patarimai

Pirma: neimkite visko ant savo pečių. Bendradarbiavimas su muitinės tarpininku ar patikima logistikos įmone, turinčia šią kompetenciją, sutaupys laiko ir klaidų.

Antra: planuokite ilgesnius pristatymo terminus. Muitinės procedūros, net sklandžios, prideda laiko. Bulių vartai gali būti spūstis – ypač piko periodais.

Trečia: tvarkykite dokumentus iš anksto. Kilmės sertifikatai, atitikties dokumentai, sąskaitos – viskas turi būti paruošta prieš krovinį pajudant.

Ketvirta: sekite pokyčius. JK reguliacijos keičiasi, pereinamieji laikotarpiai baigiasi, nauji reikalavimai įsigalioja. Tai ne vienkartinis išmokimas, o nuolatinis procesas.

Brexit nepadarė prekybos su JK neįmanomos. Tačiau ji tapo sudėtingesnė. Tie, kurie investuoja į procesų supratimą, išlieka konkurencingi. Tie, kurie ignoruoja pokyčius – moka už tai vėlavimais ir baudomis.