Veesla.lt nuotrauka

Šeimos biudžetas – apie 2000 eurų per mėnesį. Tai labai realus skaičius daugeliui Lietuvos namų ūkių. Būtent tokį pajamų lygį turi didelė dalis šeimų, kurios svarsto apie energetinius sprendimus, bet kartu bijo, kad saulės elektrinė yra „per brangi“. Ar tai mitas, ar realybė? Ar tokio biudžeto šeima iš tiesų gali sau leisti saulės elektrinę – ir ką rodo skaičiai?

Atsinaujinančios energetikos sprendimus diegiančios bendrovės VEESLA vadovas Dominykas Katilius sako, kad būtent tokios šeimos šiandien sudaro didžiausią besidominčiųjų dalį. „Dažnai manoma, kad saulės elektrinė – tik dideles pajamas gaunantiems. Skaičiai rodo visai ką kita“, – pažymi jis.

Dominykas Katilius

CEO at VEESLA

2000 eurų per mėnesį – ką tai reiškia realybėje?

Kalbant apie 2000 eurų šeimos biudžetą – svarbu suprasti kontekstą. Tai dažniausiai reiškia stabilias pajamas, paskolą būstui, kasdienes išlaidas ir ribotą, bet egzistuojančią galimybę planuoti ilgalaikes investicijas. Tokia šeima dažniausiai ieško ne prestižo sprendimų, o finansiškai pagrįstų pasirinkimų.

„Būtent tokios šeimos labiausiai skaičiuoja. Ir tai yra didelis privalumas, nes saulės elektrinė – skaičių sprendimas, ne emocinis pirkinys“, – sako Dominykas Katilius.

Kiek realiai kainuoja saulės elektrinė tokiai šeimai?

Vidutinio namų ūkio poreikiams pritaikyta saulės elektrinė dažniausiai parenkama pagal metinį elektros suvartojimą. Tai reiškia, kad kalbama ne apie maksimalų variantą, o apie tiksliai pritaikytą sprendimą, kuris nedidina finansinės naštos be reikalo.

Veesla.lt nuotrauka

„Didžiausia klaida – galvoti, kad reikia kuo didesnės sistemos. Šeimai su 2000 eurų biudžetu dažniausiai tinka racionalus, subalansuotas variantas, kuris neapkrauna kasdienių išlaidų“, – aiškina VEESLA vadovas. Būtent čia atsiranda galimybė sprendimą derinti su finansavimu, parama ir etapiniu diegimu.

Ar tokia šeima gali sau leisti ir daugiau nei tik elektrinę?

Pastaruoju metu vis dažniau diskutuojama ne tik apie pačią saulės elektrinę, bet ir apie tai, kaip efektyviau naudoti pagamintą energiją. Šiame kontekste vis dažniau minimi saulės energijos kaupikliai, kurie leidžia dalį dienos metu pagamintos elektros panaudoti vakare ar naktį.

„Svarbu suprasti, kad kaupikliai nėra būtinybė startui. Tai – strateginis priedas apie kurį galima galvoti vėliau, kai šeimos finansinė situacija leidžia“, – pabrėžia Dominykas Katilius. Pasak jo, dažniausiai šeimos pradeda nuo elektrinės, o kaupimo sprendimus svarsto po kelerių metų.

Mėnesinė našta – baimė, kuri dažnai nepasitvirtina

Viena didžiausių baimių, kad saulės elektrinė taps papildoma finansine našta. Tačiau praktikoje dažnai nutinka priešingai. Elektros sąskaitos sumažėjimas leidžia dalį sutaupytų lėšų nukreipti būtent investicijos padengimui.

„Žmonės nustemba, kai pamato, kad jų mėnesinis balansas beveik nesikeičia. Mažesnės sąskaitos dažnai kompensuoja investicijos kaštus“, – sako VEESLA vadovas. Tai ypač aktualu šeimoms, kurios iki tol mokėjo dideles elektros sąskaitas ir jautė kainų svyravimų spaudimą.

Kodėl sprendimą lemia ne pajamos, o požiūris?

Įdomu tai, kad sprendimą įsirengti saulės elektrinę dažniau lemia ne pajamų dydis, o požiūris į planavimą. Šeimos, kurios yra linkusios planuoti 5–10 metų į priekį, dažniausiai randa būdų šią investiciją įgyvendinti.

„Jei žmogus galvoja tik apie šį mėnesį – sprendimas atrodo per sunkus. Jei galvoja apie dešimtmetį – skaičiai atrodo visai kitaip“, – pastebi Dominykas Katilius.

Kada sprendimas tampa per sunkus?

Svarbu būti sąžiningiems – ne kiekvienai šeimai tai tinkamas momentas. Jei pajamos nestabilios, finansinė pagalvė minimali, o kasdienės išlaidos kelia stresą, sprendimą verta atidėti. Tačiau 2000 eurų stabilus šeimos biudžetas dažniausiai leidžia svarstyti apie saulės elektrinę kaip ilgalaikį finansinį sprendimą, o ne prabangą.

Ar saulės elektrinė keičia šeimos biudžetą ilguoju laikotarpiu?

Ilgalaikėje perspektyvoje pokytis dažniausiai būna teigiamas. Mažesnė priklausomybė nuo rinkos kainų, stabilesnės išlaidos, aiškesnis biudžeto planavimas – visa tai tampa svarbiau nei pradinis investicijos faktas.

„Žmonės dažnai sako, kad didžiausia nauda – ne sutaupyti eurai, o ramybė. Kai žinai, kad dalį energijos pasigamini pats, kitaip žiūri į sąskaitas“, – apibendrina Dominykas Katilius.

Taigi, ar įmanoma?

Skaičiai rodo, kad šeimai su 2000 eurų mėnesiniu biudžetu saulės elektrinė dažnai yra įmanoma, jei sprendimas priimamas racionaliai, be skubėjimo ir perteklinių ambicijų. Tai nėra sprendimas „čia ir dabar“, bet jis labai dažnai tampa vienu protingiausių per dešimtmetį.

O saulės energijos kaupikliai šioje istorijoje lieka ne kaip privaloma pradžia, o kaip ateities galimybė, kurią galima pasiekti tada, kai šeimos finansai leidžia dar labiau padidinti savarankiškumą.