Kasmet išgaunama vis mažiau aukso, o paklausa auga. Pažvelkime į statistiką, kuri paaiškina, kodėl šis metalas išlieka aktualus jau 5000 metų.

Žemėje liko maždaug 50 000 tonų neišgauto aukso. Skamba daug? Per metus pasaulis išgauna apie 3 000 tonų. Nesudėtinga matematika rodo – per 15–20 metų lengvai pasiekiamos aukso atsargos bus išsemtos.

Tai ne apokaliptinė prognozė, o Jungtinių Tautų ir geologijos institutų skaičiavimai. Ir būtent ši realybė formuoja ilgalaikę aukso vertę.

Išgavimo kaina nuolat auga

Prieš trisdešimt metų aukso uncijos išgavimo savikaina buvo apie 200 dolerių. Šiandien – vidutiniškai 1 200–1 400 dolerių.

Kodėl toks šuolis? Lengviausiai pasiekiamos aukso gyslos jau išeksploatuotos. Dabar tenka kasti giliau, tolimesnėse vietose, sudėtingesnėmis sąlygomis.

Pietų Afrikos kasyklos, kadaise didžiausios pasaulyje, dabar siekia 4 kilometrų gylį. Tai beveik keturi Eiffelio bokštai vienas ant kito. Kiekvienas papildomas metras – papildomos išlaidos energijai, įrangai, saugumui.

„Išgavimo kaina yra savotiškas aukso kainos dugnas. Jei rinkos kaina nukristų žemiau savikainos – kasyklos tiesiog sustotų. Mažesnė pasiūla vėl pakeltų kainą,” – aiškina kasybos analitikas.

Kas valdo aukso rinką

Pasaulio aukso taryba skelbia: visa žmonijos istorijoje išgauta apie 210 000 tonų aukso. Jei visą šį metalą sulydytume į kubą, jo kraštinė būtų vos 22 metrai.

Kur tas auksas dabar?

Apie 45 procentai – juvelyrika. Didžioji dalis Indijoje ir Kinijoje, kur auksas turi kultūrinę ir religinę reikšmę.

Apie 22 procentai – centrinių bankų rezervai. JAV Federalinis rezervas, Europos centrinis bankas, Kinijos liaudies bankas – visi laiko tūkstančius tonų.

Apie 17 procentų – investicinis auksas. Luitai, monetos, ETF fondai.

Likusi dalis – pramonėje: elektronikoje, medicinoje, kosmose.

Investicinio aukso kaina tiesiogiai priklauso nuo šių proporcijų. Kai centriniai bankai didina pirkimus – kaina kyla. Kai juvelyrai Indijoje ruošiasi vestuvių sezonui – paklausa auga.

Istorinė perspektyva

Skaičiai per pastaruosius 50 metų:

1974 metais aukso uncija kainavo 183 dolerius. Šiandien – apie 2 300 dolerių. Tai maždaug 1 150 procentų augimas.

Palyginimui: JAV dolerio perkamoji galia per tą patį laikotarpį sumažėjo 85 procentais. Tai, ką 1974-aisiais galėjai nusipirkti už 100 dolerių, dabar kainuoja apie 630 dolerių.

Kitaip tariant – auksas ne tik išsaugojo vertę, bet ir aplenkė infliaciją. Doleris – ne.

„Auksas nėra investicija tradicine prasme. Jis negeneruoja dividendų, nemoka palūkanų. Bet jis daro tai, ko negali jokia valiuta – išlaiko perkamąją galią per dešimtmečius ir šimtmečius,” – sako finansų istorikas.

Kodėl auksas ypatingas

Periodiniame elementų lentelėje yra 118 elementų. Tik auksas turi visas savybes, būtinas universaliems pinigams.

Nerūdija ir neoksiduoja – išlieka amžinai. Moneta, nukalta prieš 2000 metų, atrodo beveik kaip nauja.

Pakankamai retas – neįmanoma „atspausdinti” daugiau. Skirtingai nei valiutos, kurios gali būti nuvertintos per naktį.

Lengvai dalomas – galima pjaustyti į mažesnes dalis neprarandant vertės.

Universaliai atpažįstamas – priimamas bet kurioje pasaulio šalyje, bet kurioje kultūroje.

„Žmonija bandė naudoti kitus metalus – sidabrą, varį, net geležį. Visi turi trūkumų. Sidabras oksiduoja, varis per pigus, geležis rūdija. Auksas – tobulas kompromisas,” – teigia metalurgijos profesorius.

Ateities perspektyvos

Trys veiksniai, lemiantys ilgalaikę aukso vertę:

Pirma – mažėjančios atsargos. Kuo sunkiau išgauti, tuo brangiau kainuos.

Antra – auganti paklausa. Kinijos ir Indijos vidurinė klasė auga. Daugiau žmonių gali sau leisti pirkti auksą.

Trečia – geopolitinis nestabilumas. Kol egzistuoja karai, sankcijos, valiutų karai – egzistuos poreikis „saugiam prieglobsčiui”.

Investicinis auksas šiame kontekste nėra spekuliacija. Tai pozicionavimas ilgalaikėms tendencijoms, kurios nesikeičia dešimtmečiais.

Praktinė išvada

Niekas negali garantuoti, kad auksas brangsta rytoj ar kitąmet. Trumpalaikiai svyravimai neišvengiami.

Tačiau bazinė logika paprasta: ribotas išteklius, kurio išgavimas brangsta, o paklausa nemažėja, ilgainiui turėtų brangti.

Prieš 100 metų už aukso unciją galėjai nusipirkti gerą kostiumą. Šiandien – irgi. Tai ne magija. Tai tiesiog metalas, kurio žmonija negali nei sukurti, nei sunaikinti.

O tai, ko negalima sukurti, visada turės vertę.