Tai bene dažniausias klausimas, kurį girdi kiekvienas šilumos siurblius montuojantis specialistas. Jei įrenginys ima šilumą iš lauko oro, ką jis veikia tada, kai lauke dvidešimt laipsnių šalčio ir, atrodytų, jokios šilumos nebelieka?

Klausimas logiškas, bet remiasi klaidingu įsivaizdavimu. Ir būtent aplink jį susikaupė daugiausia mitų, kuriuos verta išskirti nuo to, ką iš tikrųjų rodo įrenginių veikimas šaltyje.

Šiluma yra ir šaltame ore

Pirmasis dalykas, kurį reikia suprasti, prieštarauja kasdienei nuojautai. Net dvidešimties laipsnių šalčio ore yra šiluminės energijos.

Fizikoje šiluma egzistuoja tol, kol temperatūra nenukrenta iki absoliutaus nulio, o tai maždaug minus 273 laipsniai. Vadinasi, minus dvidešimties laipsnių ore energijos dar labai daug – tiesiog mūsų pojūčiams jis atrodo tiesiog šaltas. Šilumos siurblys šią energiją ir paima, o specialus šaltnešis leidžia perkelti ją į namą net tada, kai lauke gerokai žemiau nulio.

„Žmonės įsivaizduoja, kad šaltyje siurblys tiesiog nustoja veikti. Tikrovėje jis veikia, tik dirba intensyviau ir su mažesniu efektyvumu – tai du skirtingi dalykai”, – pažymi šilumos siurblių montuotojas.

Kas iš tikrųjų keičiasi šaltyje

Tiesa ta, kad efektyvumas šaltyje krenta. Kuo didesnis temperatūrų skirtumas tarp lauko ir norimos vidaus temperatūros, tuo daugiau elektros reikia šilumai perkelti.

Švelnų rudenį šilumos siurblio efektyvumo koeficientas gali siekti keturis ar net daugiau. Per didžiuosius šalčius jis nukrenta – kartais iki maždaug dviejų ar žemiau. Bet net ir tada įrenginys iš vienos elektros kilovatvalandės vis dar pagamina daugiau šilumos, nei būtų gauta ją tiesiog kaitinant elektra. Efektyvumas sumažėja, bet privalumas išlieka. Šaltyje oras-vanduo šilumos siurbliai ima šilumą iš to paties atšalusio oro, tik intensyviau: elektros suvartoja daugiau, o pagaminamos šilumos santykis sumažėja, tačiau lieka didesnis už vienetą.

Prie to prisideda ir atitirpinimo ciklai. Drėgname ore apie nulį ant lauko bloko susidaro šerkšnas, kurį įrenginys periodiškai atitirpina – tai normali darbo dalis, o ne gedimas.

Iki kokios temperatūros veikia

Konkreti riba priklauso nuo modelio, tačiau šiuolaikinės sistemos suprojektuotos būtent Šiaurės klimatui.

Techniškai patikimi šilumos siurbliai internetu ir salonuose dažniausiai deklaruojami veikiantys iki maždaug minus dvidešimties ar net minus dvidešimt penkių laipsnių, o modeliai su gamtiniu šaltnešiu šią ribą pasiekia dar užtikrinčiau. Tai reiškia, kad tipinę lietuvišką žiemą, kur ilgi minus dvidešimties laipsnių periodai reti, moderni sistema atlaiko be papildomo šilumos šaltinio.

Vis dėlto svarbu, kad įrenginio galia būtų teisingai parinkta pagal namą ir vietovės žemiausią temperatūrą – per silpna sistema šaltyje dirbs ties riba.

Kaip veikia šaltuoju laikotarpiu

Praktikoje sistemos projektuojamos taip, kad su šalčiu susidorotų sklandžiai.

Šaltuoju laikotarpiu sistema dažnai derinama su papildomu elektriniu tenu, įsijungiančiu tik per patį didžiausią speigą, kai pagrindinio įrenginio galios nebepakanka. Didžiąją sezono dalį jis nedalyvauja, o įsijungia tik retomis šalčiausiomis dienomis. Tokia sistema užtikrina šilumą bet kokiu oru, o papildomas šaltinis lieka atsarga, ne pagrindas.

Dėl to net ir per šalčiausią savaitę namas šildomas be pertrūkių – tiesiog tomis dienomis sąskaita už elektrą laikinai didesnė.

Kodėl svarbi teisinga galia

Sklandų veikimą šaltyje lemia ne tik pats įrenginys, bet ir teisingas jo parinkimas. Sistema turi būti apskaičiuota pagal vietovės žemiausią temperatūrą, o ne pagal vidutinę žiemos dieną.

Per silpnas įrenginys šalčiausiomis dienomis dirbs ties savo galios riba ir dažniau perduos darbą papildomam šaltiniui, o tai didina elektros sąnaudas. Teisingai parinkta galia leidžia siurbliui susidoroti su speigu be nuolatinės pagalbos.

Kodėl mitas toks gajus

Įsivaizdavimas, kad šaltyje siurblys nustoja veikti, atsirado ne be pagrindo – jis kilo iš senesnės kartos įrenginių.

Prieš keliolika metų technologija dar nebuvo pritaikyta dideliam šalčiui, ir tokie modeliai iš tiesų sunkiai susidorodavo su speigu. Šis prisiminimas išliko, nors patys įrenginiai per tą laiką pasikeitė iš esmės. Šiuolaikinės sistemos su modernesniais kompresoriais ir šaltnešiais dirba temperatūrose, kuriose ankstesnės kartos pasiduodavo.

Todėl vertinant šilumos siurblį verta remtis ne dešimtmečio senumo istorijomis, o šiandieninių įrenginių techniniais duomenimis. Skirtumas tarp jų didesnis, nei atrodo.

Ką verta įsidėmėti

Atsakymas į pradinį klausimą trumpas: taip, moderni sistema lietuvišką žiemą atlaiko.

Svarbu skirti du dalykus – veikimą ir efektyvumą. Šaltyje siurblys ir toliau veikia, tik jo efektyvumas laikinai mažesnis. Kad tai vyktų sklandžiai, reikia dviejų sąlygų: teisingai parinktos galios pagal vietovės žemiausią temperatūrą ir modelio, suprojektuoto Šiaurės klimatui. Įvykdžius jas, dvidešimties laipsnių šaltis tampa ne kliūtimi, o tiesiog periodu, kai įrenginys padirba intensyviau.