Trumpai: sveikam šuniui, ėdančiam kokybišką pilnavertį pašarą, papildomų vitaminų paprastai nereikia. Jie reikalingi konkrečiose situacijose, o kai kuriose gali net pakenkti.

Papildai šunims tapo panašūs į žmonių multivitaminus: atrodo, kad jie tikrai nepakenks, o gal net padės. Tačiau šuns organizmas nėra sumažintas žmogaus organizmas, o vitaminų perteklius kartais pavojingesnis už jų trūkumą, ypač kai jis kaupiasi mėnesiais ir nepastebimai. Pažvelkime į dažniausias situacijas pagal paprastą logiką „jei–tada“.

Jei šuo sveikas ir ėda pilnavertį pašarą

Tada papildų paprastai nereikia. Pilnavertis pašaras sudarytas taip, kad, duodamas pagal normą, patenkintų visus poreikius. Papildomi vitaminai sukuria perteklių, ypač riebaluose tirpių – A ir D, kurie nepasišalina su šlapimu, o kaupiasi organizme.

Kartais papildas perkamas „dėl ramybės“ – kad šeimininkas jaustų, jog daro viską, ką gali. Tačiau rūpestis geriausiai matyti kokybiškame pašare, tinkamoje porcijoje ir reguliariuose patikrinimuose.

Jei auga didelės veislės šuniukas

Tada jokio papildomo kalcio be veterinaro rekomendacijos. Tai bene dažniausia ir pavojingiausia klaida. Didelių veislių šuniukams kalcio perteklius siejamas su skeleto vystymosi sutrikimais. Šuniukams, ypač didelių veislių, skirtas pašaras jau subalansuotas pagal augimo poreikius, ir papildomas kalcis šį balansą tik išderina.

Jei šuo maitinamas namuose gaminamu maistu

Tada papildai beveik visada reikalingi. Mėsa, grūdai ir daržovės be specialaus balansavimo dažniausiai nepatenkina kalcio, kai kurių mikroelementų ir vitaminų poreikio. Pavyzdžiui, vien mėsos racionas turi daug fosforo, bet mažai kalcio. Racioną verta sudaryti kartu su veterinaru ar veterinarijos dietologu, o ne pagal atsitiktinius internetinius receptus.

Jei šuo vyresnis, o sąnariai sustingę

Tada dažniausiai svarstomos omega-3 riebalų rūgštys – EPA ir DHA iš žuvų taukų. Jų nauda sąnarių būklei turi mokslinį pagrindą. Gliukozamino ir chondroitino įrodymai prieštaringesni: vieniems šunims jie padeda, kitiems poveikis nepastebimas. Svarbu ir kūno svoris – kiekvienas nereikalingas kilogramas papildomai apkrauna sąnarius, ir svorio mažinimas kartais padeda labiau nei bet koks papildas.

Jei šuo sirgo, buvo operuotas ar ilgai gydomas

Tada papildus parenka gydantis veterinaras pagal tyrimų rezultatus. Kai kurie vaistai ar virškinimo ligos keičia tam tikrų medžiagų pasisavinimą, todėl papildas turi atitikti konkretų trūkumą, o ne bendrą norą „sustiprinti“.

Jei kailis blankus, o oda sausa

Tada pirmiausia reikia ieškoti priežasties, o ne iškart pirkti papildą. Blankų kailį gali lemti parazitai, alergija, hormoniniai sutrikimai ar netinkamas pašaras. Papildas gali užmaskuoti simptomą, bet neišspręs problemos.

Jei šuo labai aktyvus ar dirbantis

Tada pirmiausia keičiamas pašaras, o ne pridedami papildai. Medžiokliniams, sportuojantiems ar tarnybiniams šunims reikia daugiau energijos, ir tam yra specialūs pilnaverčiai pašarai. Vitaminų poreikis padidėja kartu su maisto kiekiu, todėl jis paprastai patenkinamas savaime.

Kodėl perteklius pavojingas

Vandenyje tirpių vitaminų, pavyzdžiui, B grupės ar C, perteklius dažniausiai pašalinamas su šlapimu. Riebaluose tirpūs vitaminai – A, D, E ir K – kaupiasi kepenyse ir riebaliniame audinyje. Ilgai vartojant per didelius jų kiekius, simptomai atsiranda pamažu: apetito stoka, sąnarių skausmai, kaulų pakitimai, inkstų pažeidimai. Ypač jautrus vitaminas D: jo perteklius gali sutrikdyti kalcio apykaitą.

Problema ta, kad šeimininkai dažnai derina kelis produktus – pilnavertį pašarą, skanėstus su priedais ir papildomą multivitaminą. Kiekvienas atskirai atrodo nekaltas, bet kartu jie gali viršyti saugią ribą.

Ką sako praktika

„Papildą skiriame tada, kai žinome, ko trūksta, o ne todėl, kad jis gali praversti. Šeimininkai dažnai nustemba sužinoję, kad perteklius irgi yra problema (vitaminai šunims nėra nekenksmingi „dėl visa ko“ – A ir D vitaminai kaupiasi organizme, o jų perteklius gali pažeisti kaulus ir vidaus organus)“, – sako veterinarijos gydytoja.

Kaip rinktis, jei papildo tikrai reikia

Gyvūnų prekių parduotuvėse, tarp jų ir „Anivet“, papildų pasirinkimas platus, todėl prieš perkant verta turėti aiškų tikslą.

• Rinkitės produktus, skirtus šunims, o ne žmonėms: kai kuriuose žmonėms skirtuose papilduose yra šunims toksiškų medžiagų, pavyzdžiui, ksilitolio.
• Patikrinkite, ar papilde nėra tų pačių medžiagų, kurių jau gausu pašare.
• Laikykitės dozavimo pagal svorį ir nederinkite kelių papildų be specialisto patarimo.
• Užsirašykite, kada pradėjote duoti papildą, kad galėtumėte įvertinti poveikį.

Papildą verta parodyti veterinarui per profilaktinį vizitą – kartu su pašaro pakuote. Tai užtrunka kelias minutes, tačiau leidžia įvertinti visą racioną, o ne atskirus jo elementus.

DUK

Ar žuvų taukai tinka visiems šunims?

Daugeliui – taip, tačiau jie kaloringi ir gali sukelti virškinimo sutrikimų, jei dozė didinama per greitai. Šunims su tam tikromis ligomis jų kiekį derina veterinaras.

Ar papildai reikalingi šuniukams?

Jei šuniukas ėda jo amžiui skirtą pilnavertį pašarą, – paprastai ne.

Kiek laiko laukti rezultato?

Omega-3 poveikis sąnariams dažniausiai pastebimas ne anksčiau kaip po kelių savaičių, todėl vertinti verta po pusantro–dviejų mėnesių.