Pasiruošimas ekstremalioms situacijoms atrodo visai kitaip, kai namuose auga vaikai. Vienam žmogui pakanka susitvarkyti su savimi; šeimai reikia galvoti apie kelis skirtingus poreikius, apie tai, kaip išlaikyti vaikų ramybę, ir apie tai, kad mažieji ne visada supras, kas vyksta. Todėl šeimos pasiruošimas — ne tik apie daiktus, bet ir apie planą bei nuotaiką.
Pradėkime nuo paprastos minties: vaikai jaučia tėvų nerimą. Jei suaugusieji ramūs ir žino, ką daryti, vaikai taip pat išlieka ramesni. Būtent todėl pasiruošimas šeimai pirmiausia yra dovana pačių tėvų ramybei.
Vaikų poreikiai, apie kuriuos lengva pamiršti
Ruošiant atsargas šeimai, verta atskirai pagalvoti apie mažuosius:
- Vaikams tinkamas maistas ir gėrimai, ypač jei jie maži ar turi specialių poreikių.
- Vaistai ir higienos priemonės, pritaikytos vaiko amžiui.
- Šiltesni drabužiai — vaikai sušąla greičiau nei suaugusieji.
- Kažkas raminančio: pažįstamas žaislas, knygelė, kortos. Psichologinis komfortas vaikui ne mažiau svarbus nei fizinis.
Šie dalykai dažnai pamirštami sudarant „standartinį” atsargų sąrašą, o šeimai jie gali būti patys svarbiausi.
Vienas suderintas sprendimas vietoj chaoso
Kai reikia aprūpinti kelis žmones, atsargų komplektavimas po vieną tampa dar sudėtingesnis — lengva kažką pamiršti arba nesuderinti. Todėl daugeliui šeimų patogu turėti bazinį, iš anksto apgalvotą pagrindą. Tokiu atveju gerai sukomplektuotas profesionalus išgyvenimo rinkinys suteikia patikimą esminių priemonių branduolį — pirmąją pagalbą, šviesą, vandens paruošimą — kurį lieka tik papildyti individualiais vaikų poreikiais. Taip išvengiama situacijos, kai lemiamu momentu paaiškėja, kad būtiniausio daikto namuose nėra.
Planas, kurį supranta visi
Daiktai be plano — tik pusė pasiruošimo. Šeimai svarbu turėti paprastą, visiems suprantamą veiksmų planą:
- Kur namuose laikomos atsargos ir kaip jomis naudotis.
- Kur susitikti, jei tektų skubiai išeiti.
- Kaip susisiekti, jei nutrūktų įprastas ryšys.
- Kas ką daro pirmomis minutėmis.
Planą verta aptarti ramiai, žaidybine forma, kad vaikai jį suprastų be baimės. Vaikui tai turi atrodyti ne kaip grėsmė, o kaip „ką darome, jei” — panašiai kaip gaisrinės pratybos mokykloje.
Įgūdžiai, kurie stiprina ir bendrumą
Pasiruošimas — puiki proga šeimai ką nors išmokti kartu. Pirmoji pagalba, orientavimasis, sprendimų priėmimas komandoje — visa tai naudinga įgūdžiai, kuriuos smagu lavinti bendrai. Tokio patyriminio mokymosi principu remiasi ir KVANTUMA organizuojami renginiai įmonėms, kur grupės realiomis sąlygomis mokosi bendradarbiauti, spręsti netikėtas užduotis ir pasitikėti komanda. Nors tokie renginiai skirti kolektyvams, jų esmė universali: geriausiai pasiruošiama ne skaitant, o darant kartu.
Kaip kalbėti su vaikais apie tai
Sunkiausia pasiruošimo dalis šeimoje dažnai yra ne daiktai, o pokalbis. Vaikus norisi apsaugoti nuo baimės, todėl tema kartais visai vengiama. Tačiau tylėjimas nepadeda — priešingai, aiškumas ramina.
Kalbėkite paprastai ir be dramos, remdamiesi tuo, ką vaikas jau žino: panašiai kaip gaisrinės pratybos mokykloje, tai tiesiog „ką darome, jei”. Leiskite vaikui dalyvauti — patikrinti žibintuvėlį, sudėti savo mažą krepšelį. Kai vaikas jaučiasi ne bejėgis stebėtojas, o komandos narys, baimė virsta pasitikėjimu. Ir būtent tas pasitikėjimas jam liks vertingas visą gyvenimą, nepriklausomai nuo to, ar atsargų kada prireiks.
Pasiruošimas kaip ramybės forma
Galiausiai šeimos pasiruošimas nėra apie baimę, kad kažkas atsitiks. Tai apie ramybę, kuri lydi kasdienybę, kai žinai, kad jei kas nutiktų — turi ir priemones, ir planą, ir įgūdžių. Vaikai užauga jausdamiesi saugūs ne todėl, kad pasaulis be pavojų, o todėl, kad matė tėvus, kurie ramiai su jais susitvarko.
Ir būtent tai — ne atsargų dydis, o ramus pasitikėjimas — yra brangiausia, ką pasiruošimas gali duoti šeimai.
