Aplinkosauginio švietimo problemos ir aktualijos

15 Jun Aplinkosauginio švietimo problemos ir aktualijos

Praėjusią savaitę Vilniuje vyko visuomenės švietimui aplinkosauginiais klausimais skirtas renginys, kurį organizavo VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (toliau – PTO). Kalbėta apie vieną aplinkosaugos sritį – atliekų tvarkymą. Pirmą kartą į tokią diskusiją susibūrė visos su aplinkosauginiu informavimu atliekų klausimais susijusios organizacijos: Aplinkos ministerija, Aplinkos apsaugos agentūra, savivaldybių atstovai, licencijuotų organizacijų, asociacijų atstovai, regionų atliekų tvarkymo centrų (toliau – RATC) atstovai.

Pranešimus konferencijoje skaitė LR Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas, Aplinkos apsaugos agentūros Atliekų licencijavimo skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Stomaitė, VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacijos direktorė Bena Razbadauskienė, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Ekologijos skyriaus vedėjo pavaduotoja Rūta Taučikienė, Aplinkos projektų valdymo agentūros Taršos mažinimo projektų skyriaus projektų vadovas Donatas Michalkevičius, Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro konsultantė Aldona Jankauskienė.

Pasak PTO vadovės B. Razbadauskienės, pagrindinis renginio tikslas – pasidalyti gerąja aplinkosauginio švietimo patirtimi, idėjomis, mintimis, paskatinti tarpusavio bendradarbiavimą. Ji pažymi, kad nors informacijos apie atliekų tvarkymą kasmet vis daugėja, tačiau kol kas Lietuvos žmonės dar neskuba rūšiuoti: pagal nerūšiuotų atliekų skaičių mūsų šalis atsilieka nuo ES vidurkio. Tad neformalioje diskusijoje buvo aptariama, kodėl taikomos informavimo bei švietimo priemonės, būdai bei metodai ne visada pasiekia savo tikslinę auditoriją ir ką galima daryti efektyviau.

„Lietuvos gamintojų ir importuotojų grupės įsteigta PTO nuo 2013 m. turi teisę organizuoti visų rūšių pakuočių atliekų tvarkymą. Visuomenės informavimui bei švietimui kasmet skiriame maždaug 4 proc. savo biudžeto dalies, į šią sritį žvelgiame kūrybiškai ir neapsiribojame informacijos pateikimu skrajutėse ar internete: organizuojame seminarus, įvairius atliekų surinkimo projektus, atliekų prevencijos akcijas. Verta pabrėžti, kad ES oficialiai deklaruojamas prioritetas – atliekų kiekio mažinimas, tad manome, kad ir Lietuvoje derėtų labiau akcentuoti atsakingą vartojimą, o ne tik jo pasekmes. Šiandien Lietuvoje informacijos apie atliekų tvarkymą tikrai netrūksta, tik klausimas, ar ji visada pasiekia tuos, kuriems jos reikia. Tad šiuo susitikimu ir norėjome prie diskusijų stalo suburti visas organizacijas, kurios vienu ar kitu būdu šviečia visuomenę, kad visi kartu pasikalbėtume apie sistemingą ir efektyvų informacijos apie rūšiavimą pateikimą,“ – pasakoja p. Razbadauskienė.

Dalius Krinickas, pristatęs Aplinkos ministerijos požiūrį į švietimo aplinkosauginiais klausimais prioritetus, pasidžiaugė, kad gyventojų požiūris į rūšiavimą vis dėlto keičiasi: pagal šįmet ministerijos atlikto visuomenės apklausos tyrimo rezultatus, per metus nerūšiuojančių atliekų gyventojų sumažėjo 8 proc. – nuo 27 iki 19 proc. Pagrindinė priežastis, kodėl žmonės nenoriai skirsto savo buitines atliekas, lieka ta pati kaip ir pernai: išmesti viską į vieną konteinerį yra daug patogiau. Vis dėlto net 61 proc. nerūšiuojančiųjų apklaustųjų tikino, kad atsakingiau elgtis su atliekomis juos paskatintų daugiau informacijos apie atliekų rūšiavimo naudą bei būtinumą.

„Pagal Atliekų tvarkymo programos nuostatas 5 proc. pajamų skiriama visuomenės informavimui, per pastaruosius du metus šiam tikslui skirta daugiau nei 237 000 Eur. Esame tikri, kad svarbiausia efektyvaus visuomenės informavimo sąlyga – akivaizdžiai parodyti žmogui, jog rūšiuoti naudinga ir apsimoka. Kaip pavyzdį galiu paminėti įdomų viename Olandijos mieste vykdytą projektą, kuris parodė, jog išrūšiuoti galima absoliučiai visas buityje susidarančias atliekas. Gyvenamajame rajone buvo pastatyti keliolika įvairiausių atliekų rūšiavimo konteinerių ir vienas – mišrioms atliekoms. Gyventojams pasakyta, jog išrūšiuotos atliekos visą mėnesį bus išvežamos nemokamai, o mišrių atliekų konteineris visą tą laiką liks neliečiamas, jo turinio į sąvartyną niekas neveš. Rezultatas apstulbino: po mėnesio mišrių atliekų konteineris stovėjo visiškai tuščias kaip ir pirmąją dieną, kai buvo pastatytas,“ – pasakoja p. Krinickas.

Licencijuotos organizacijos – pakuočių, elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gamtinių atliekų tvarkymo, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir alyvų atliekų tvarkymo organizavimo licenciją turinčios organizacijos – bendrai švietimo ir informavimo reikmėms skiria ne mažiau kaip 3 proc. organizacijos pajamų. Paprastai didžioji dalis lėšų nukreipiama nacionalinėms programoms, likusios – savivaldybių reikmėms. Organizacijų parengtos visuomenės švietimo programos derinamos su konkrečia savivaldybe.

Kaip pastebi Rūta Taučikienė, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Ekologijos skyriaus vedėjo pavaduotoja, didžiausia problema kalbant apie švietimą ir informavimą – savivaldybėse trūksta žmonių ir pinigų. „Dažniausiai visos aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimas savivaldybėje patikėtas vienam žmogui, kuris rūpinasi ir švietimu, ir atliekų tvarkymu, ir medžių priežiūra, ir dirvožemio taršos bei oro kokybės užtikrinimo klausimais bei dar daugybe kitų. Tiesiog fiziškai neįmanoma visko aprėpti. Sumos, skiriamos švietimui, taip pat nedidelės, todėl dažniausiai renkamasi paprasčiausias priemones – lankstinukus, lipdukus ant rūšiavimo konteinerių – kurios labiau informuoja, bet ne itin skatina žmones rūšiuoti,“ – sako p. Rūta.

Kita vertus, anot pranešėjos, kartais tiesiog pritrūkstama kūrybiškumo, iniciatyvumo, aktyvumo – galbūt geriau visus skirtus pinigus išleisti vienam dideliam socialinės reklamos projektui nei už juos atspausdinti galybę lipdukų ar skrajučių. Toks projektas bendradarbiaujant su PTO buvo įgyvendintas Panevėžio mieste: milžiniškas plakatas, skelbiantis, kad perdirbus 1 toną popieriaus galima išsaugoti 24 medžius, mėnesį kabėjo ant daugiabučio sienos centrinėje miesto dalyje, pagrindinėje sankryžoje, kur jį pamatė daugybė miestiečių. Šįmet planuojama pusei metų informaciniu plakatu papuošti maršrutinį miesto autobusą.

Vienas iš aktualiausių klausimų švietimo ir visuomenės informavimo veikloje – grįžtamojo ryšio užtikrinimas. Kaip pamatuoti taikomos priemonės rezultatą? Ir apskritai ar reikia matuoti rezultatus – juk tai irgi kainuoja? Vis dėlto didžioji dauguma susitikime dalyvavusių atliekų tvarkymo sistemos dalyvių pripažįsta, jog šviečiamosios veiklos rezultatų vertinimas ir glaudus abipusis bendradarbiavimas su tiksline auditorija, kuriai skirta informacija – vienas iš kertinių efektyvumo veiksnių, leidžiantis tiek optimaliau naudoti skiriamas lėšas, tiek ir pačiai žinutei taikliau pasiekti savo adresatą.

Pasak Aplinkos apsaugos agentūros atstovės Kristinos Stomaitės, visuomenės įtraukimas gali būti labai naudingas, nes visuomenė taip pat turi žinių, galbūt gerų pasiūlymų, viešos diskusijos padeda išsiaiškinti esamas problemas. Naudojant tam tikras priemones, bet neįvertinant kaip jos pasiekia ir kaip veikia visuomenę, gali būti neefektyviai išvaistomi laiko ir finansiniai ištekliai.

Viena iš įstaigų, reguliariai matuojančių taikomų priemonių efektyvumą – Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (RATC). Jo iniciatyva organizuotas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad net 45 proc. Alytaus regiono gyventojų rūšiavimas yra kasdienis įprotis, todėl į sąvartynus 2015 m. metais pateko dvigubai mažiau perdirbti tinkamų atliekų nei 2014 m. Tiesa, šį rezultatą padėjo pasiekti ne tik daugybė informacinių priemonių – nuo atmintinių atliekų turėtojams, mokomųjų leidinių pradinukams, iki įvairiausių akcijų, rūšiavimo varžybų viešų renginių metu, ekskursijų organizavimo po RATC teritoriją, net šiukšliadėžių parodos, bet ir kita švietimo pusė – informavimas apie tai, kokios pasekmės laukia, jei nerūšiuosi.

Pasak Alytaus RATC konsultantės Aldonos Jankauskienės, reikia pripažinti, jog vis dar yra visuomenės dalis, kuriai vienas kontrolieriaus vizitas turi didesnį poveikį nei „trys lankstinukai, du filmukai ar keturi straipsniai“. Prieš pora metų Alytaus RATC buvo įsteigtas kontrolės padalinys. Vien informacija apie jo atsiradimą, o vėliau nuolatinis informavimas apie jo veiklą, konteinerių tikrinimą, pasak pranešėjos, turėjo nemenką poveikį žmonių sąmoningumui.

Diskusijos organizatoriai tikisi, kad ši diskusija paskatins bendradarbiavimą bei prisidės prie geresnių aplinkosauginių švietimo rezultatų atliekų tvarkymo srityje.

Plačiau: http://vz.lt/sektoriai/pramone/2016/06/08/aplinkosauginis-visuomenes-svietimas-ir-informavimas-ar-galime-efektyviau#ixzz4B9iJ2MZL



PTO