Veikimo principai

Pakuociu atlieku tvarkymo schema

Lietuvoje už komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą atsakingos savivaldybės.  Savivaldybių funkcija yra organizuoti sistemą taip, kad ji būtų pasiekiama ir patogi savivaldybių gyventojams.

2013 metais pasikeitus teisės aktams gamintojai ir importuotojai išleidžiantys į vidaus rinką supakuotus gaminius tapo atsakingais už dalyvavimą savivaldybių organizuojamose sistemose arba šių sistemų organizavimą. Tai reiškia, kad gamintojai ir importuotojai arba juos atstovaujančios licencijuotos organizacijos turi finansuoti rūšiuojamojo surinkimo priemonėmis surenkamų pakuočių atliekų tvarkymų ir užtikrinti sistemos veikimą bei finansuoti infrastruktūros plėtrą.

Gamintojai ir importuotojai išleidžiantys į vidaus rinką supakuotus gaminius tampa atsakingais už pakuočių, kurios lieka išpakavus gaminius, sutvarkymą. Todėl labai svarbus yra pats pakuočių projektavimo procesas. Pakuotė turi apsaugoti gaminius visą laikotarpį nuo šių gaminių supakavimo iki patekimo pas vartotojus. Pagamintas produktas patenka į prekybos vietas, kur produktą ar gaminį įsigyja vartotojas. Pakuotės sutvarkymo kaštai įskaičiuoti į gaminio ar produkto kainą, vadinasi vartotojas gamintojui sumoka ir už pakuotės sutvarkymą.

Išpakavus gaminius lieka pakuotė, kuria gyventojai gali atsikratyti dviem būdais: mesdami į specialiai tam skirtus rūšiavimo konteinerius arba mesdami į mišrių atliekų konteinerius.

Atsikratant pakuočių atliekų antruoju būdu, atliekos šalinamos sąvartyne ir gyventojas už  atliekų sutvarkymą sumoka antrą kartą. Atsikratant atliekų pirmuoju būdu, gyventojai naudojasi savivaldybių ir licencijuotų Organizacijų organizuojama ir finansuojama sistema.

Pakuočių atliekos metamos į rūšiuojamojo surinkimo priemones:

  • kolektyvinio naudojimo pagal paskirtį a) stiklo, b) popieriaus ir c) plastiko (į šį konteinerį metamos visos kitos pakuočių atliekos);
  • individualaus naudojimo rūšiavimo konteineriai pagal paskirtį stiklui ir visoms likusioms pakuočių atliekoms, išskyrus stiklą. Šis konteinerių komplektas suteikiamas individualioms valdoms.

Didelių gabaritų pakuotėmis atsikratyti galima stambiagabaričių atliekų aikštelėse.

Konteinerių įsigijimo finansavimo šaltiniai: atliekų tvarkymo programos ir gamintojų importuotojų lėšos, kartais savivaldybių lėšos.

Rūšiavimo konteinerių aptarnavimui teisės aktų nustatyta tvarka parenkamas atliekų surinkėjas-vežėjas. Konkursą atliekų surinkėjui parinkti skelbia savivaldybė. Konkurso sąlygas bendradarbiavimo  sutarties pagrindu ruošia organizacijos. Konkurso būdu parinktas atliekų tvarkytojas teikdamas paslaugą laikosi savivaldybių patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių. Tai reiškia, kad atliekų tvarkytojas konteinerius aptarnauja tokiu dažniu ir tvarka, kokia aprašyta savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklės.

Atliekų surinkėjas iš rūšiavimo konteinerių surinktas atliekas veža į rūšiavimo bazę. Atliekos sveriamos. Bazėje darbuotojų ir rūšiavimo įrenginių pagalba pakuočių atliekos išrūšiuojamos pagal medžiagos rūšis. Siekiant palengvinti transportavimą pakuočių atliekos ir antrinės žaliavos (išskyrus stiklą) supresuojamos į ryšulius, kurių svoris priklausomai nuo pakuotės rūšies yra nuo 200 iki 600 kg.

Perdirbimui tinkamos atliekos kaip antrinė žaliava parduodamos perdirbėjams, kurie gamina naujus produktus. Pakuočių, pagamintų ir neperdirbamų medžiagų, atliekos perduodamos naudotojams energijai gauti. Po rūšiavimo likusios atliekos, kurios netinkamos nei perdirbimui nei energijai gauti šalinamos sąvartyne.

Gamintojus ir importuotojus atstovaujančios licencijuotos organizacijos turi finansuoti visas su pakuočių atliekų sutvarkymu susijusias išlaidas,  tiek kiek šių išlaidų nepadengia pajamos už parduotas žaliavas.

PTO